Labanakt,
Seneli
Senelis gyveno ilgą ir turiningą gyvenimą.
Turėjo mylinčiąžmoną, vaikų, anūkų.
Vėlesniais savo gyvenimo metais jis pradėjo vis daugiau laiko leistisu jauniausiąja anūke Vaidute. Seneliui labai patiko skaityti jai istorijas prieš miegą, žiūrėti kaip pamažu merkiasi jos akys.
Vieną naktį, besijaučiąs nuvargęs, senelis pažiūrėjo į Vaidutę ir tarė: “Turiu vieną. Šiandien aš jau labai pavargau.Gal šį vakarą tu man paskaityk.”
Vaidutei šita mintis labai patiko ir ta proga ji pasirinko jų abiejų mėgstamiausią knygą.
Sėdėdama šalia senelio, kuris jau buvo patogiai įsitaisęs lovoje, Vaidutė pradėjo skaityti.
Nedaug laiko praėjo iki kol senelio akys pradėjo merktis ir pamažu jis užmigo.
Labai tyliai Vaidutė išjungė šviesą, pabučiavo seneliui į skruostą ir švelniai sušnibždėjo: “Labanakt, Seneli, aš labai tave myliu.Saldžių sapnų.”
Senelis tą naktį miegojo labai saldžiai ir nuo šiol jau leidžia laikąsu angelais.